Et
Kartais labai sunku yra laukti.
Ypač kai nežinai ko..
Ir kada..
Ir kai nežinai ar tai gera…
…ar bus bloga.
 |
 |
|
 |
||
 |
 |
|
|
|
|
||
|
|
Kartais labai sunku yra laukti.
Ypač kai nežinai ko..
Ir kada..
Ir kai nežinai ar tai gera…
…ar bus bloga.
Laukti visada yra labai sunku. Ir nesvarbios yra visos kitos aplinkybės. Nežinomybė visada gąsdino žmogų, tad įsivaizduoju, kad jos laukti yra dar baisiau. Beja, ko lauki? :) O gal reiktų klausti, kodėl lauki?
Laukiu todėl… Nes galbūt nelabai galiu ką ir padaryti… :)
Bent šiuo atveju…
Hmz, keli neskaityti įrašai :)
Man irgi biškį sunku, bet ne taip, kad nežmoniškai. Darai, kas nors kiek įdomu, o visa kita priimi kaip būtinybę arba laikiną neišvengiamybę. Pabrėžiu - laikiną. Ir tada viskas susitvarko.
Man labai patiko posakis:
Life is not the opportunities given - it's chances taken.
Kažkodėl pradėjau juo vadovautis, nes manau, kad jis žiauriai teisingas. Gal it tau reikėtų ?
Optimizmo ir paprastumo, Kuki. Nekomplikuok savo gyvenimo specialiai. Tau 20, jaunas, sveikas, studentas,ne naslaitis, koks pesimizmas?
Pesimizmas atsiranda kai viskas vyksta ne taip kaip norėtum :)
gali būti, kad ne taip, bet kaip visuomet reikia tiesiog šiek tiek rankų, kad galėtum veikti, ir nuovokos, kad galėtum tas rankas vesti. Ir pesimizmas tūrėtų silpnesnę įtaką. :)
niekada nereikia laukti kai jauti, kad kažko bijai, sutik baimę drąsiai ir ji taps sava ir nebaisi :)
Hmmm… ziu, Kuki, tu irgi pasidepresaves… Bet siaip, taip pat puikiai viska maskuoji :)
Atsakymo - laukti arba nelaukti - nera. Jis ateina is vidaus. Kartais reikia begti ir rekti, kartais stoveti ir buti pasyviu stebetoju. O kartais nei viena, nei kita nepadeda… Tiesiog buna siaip sunku..