Daug šlamšto…
Sveiki… senokai rašiau, ane ? Taip senokai… Buvo dvi priežastys. Ilgą laiką neturėjau ką parašyt, o po to dingo internetas.
Tad trumpai pabandysiu aprašyt savo pusantro mėnesio gyvenimą…
Birželio 10d įvyko tai ko laukiau labai ilgai. Tarkim taip, išsipildė mini svajonė. Linkin Park koncertas. Kažkas nerealaus. Kadangi nemoku reikšti savo emocijų, tai nežvygausiu į blogą kaip jėga;)
Šį semestrą man kažkas buvo nutikę. Nieko nesimokiau. Pabandžiau tokia taktika pažaist ir per sesiją. Reziumė: du egzaminai neišlaikyti. Nieko, persilaikysiu rudenį… Hope viskas bus gerai.
Paskutinės 1,5 savaitės buvo turbinės. Kanojos, draugai, gera nuotaika, po to draugės sodyba ir vėl gera nuotaika! Ačiū Jums! (žinot kam :P).
O dabar aš vėl namie… Nors ir neilgam, iki pirmadienio vėl dingstu. Bet štai tokie tarpai mane truputuka pakerta (ne namai, o tiesiog kaip viskas yra). Dabar mąstau kodėl taip yra.
Atrodo lyg nelabai kas mane galėtų suprasti. Bet jau priprantu prie tokios būsenos. Ir iš tiesų turbūt tai daro mane stipresniu. Užgrūdina, nors ir sunku. Aš pats sau vienas ir turiu kapstytis. Nors tiesą sakant nežinau kur dėtis. Pradėjau gyvent šia diena (teisingai, gyventi, o nebe plaukt pasroviui). Gyvenu dabar ir nemąstau apie rytojų. Vistiek nieko neturiu…
:)