Sausainių dėžutė

Mano vakarienė! (mm)

Ten dar truputuką matosi kelių sausainių trupinėliai… Na jų jau nebėr :P~~

Šiandiena (šiuo metu jau ketvirtadienis:P) einu į Scorpions koncertą. Prisipažinsiu, nesu begalinis šios grupės mėgėjas ir net nesu girdėjęs daugelių dainų, bet paskatintas kelių draugų nusprendžiau nueiti. Visgi koncertas bus neeilinis, o su Kauno orkestru. Turiu dar dvejonių ar tikrai patiks…

O kas toliau… 5dienį laukia kolis. Smaguma, dar temoku 1/3 medžiagos, jei tai išvis galima būtų pavadint mokėjimu.
Kita savaitė irgi turbinė. Pirmadienį atsiskaityt programą, trečiadienį irgi kažką. Teks mest žaidimą į šalį, kuris man pradeda karts nuo karto prastumti laiką ir mintis.

Mintis, kurios nesuvokia kaip galėjo nutikti vienaip ar kitaip. Kaip galėjo pasielgti draugas ir kad galbūt tik laikas padės viską sudėliot į savo vietas. Nors kartais aplinko mintis nuo to pabėgti. Nebematyti, nebebendrauti, pabėgti kuo toliau ir uždaryti… Bet po truputuką dalį minčių išstumiu iš savęs ir išsilaisvinu. Kiekvieną dieną vis lengviau ir lengviau. Tikiuos ir toliau bus tik geriau. Ačiū kai kuriems žmonėms, kurie sugeba mane ištraukti iš kasdienybės pančių ir taip šiek tiek sužlugdyti mano sukurtą rutiną.

Rūtos gimtadienis buvo jėga :) Paprastas,  bet nuostabus. Faini žmonės (kaip čia kitaip gali ir bebūt :)) ir superinė nuotaika. Net nepajutau kaip atėjo 6ios ryto ir teko važiuot namo (nes kiti miegot ėjo ;P). Bet neilgam ir išsiskyrėm, jau 12ą valandą sėdėjau pas Rūtele ir valgiau gimtadieninį tortą. Tortas tai skanus, bet matyt skrandžiui pusryčiams jis ne itin tiko, bet man dzin kad skrandžiui nepatiko, užtat man skanu buvo! :]]

O dieną prieš tai kelis vakarus irgi labai smagiai praleidau :P Kaltininkė: Lena. Dalyviai: pirmą dieną kinas ir miestas, antrą dieną Kiąstas(taip mačiau Lena rašo), dar daug žmonių, Martinis (turbūt kai perskaitysi Lena šį įrašą, tai sužinosiu greit :D), ir visokie parkai bei naktiniai važinėjimaisi :))

O dabar grįžtam į mano kambarį. Norėjau paskaityt dar sušiktą matieką, bet turbūt teks eit miegot ir ryt kaip reikiant pasistengti skaitant grafų teorija (fuuu)….

Tai va, šiam kartui tiek…

How can you take?
Without giving back?
How does it work?
When it's really cracked?

Kartais labai sunku yra laukti.

Ypač kai nežinai ko..

Ir kada..

Ir kai nežinai ar tai gera…

…ar bus bloga.

Tiesiog vieno žmogaus iš skype topicas….

“Kiekvienas žmogus gali pergyventi savyje pasaulio pabaigą. Tai vadinama nusivylimu..”

Sveiki mielieji ;)
Tai va, pradžiai apie naujienas iš mano gyvenimo, o šiek tiek vėliau mano pasamprotavimai..

Šian (t.y pirmadienį) rašėm ekonomikos kolį, t.y kaip ir pusę egzamino. Nežinau ar buvo lb sunkus. Vienos užduoties nepadariau visiškai nes sušalau auditorijoje :D (geras išsusikinėjimas), bet šiaip manau parašiau visai neblogai… pamatysim neužilgo.

Dar ir pabuvojau kine, žvilgtelėjau Max Payne. Geras filmas, patiko. Siūlau pažiūrėt, bent jau tiems kam tekę žaisti šitą žaidimą ;)

——–

Tai va… Šian kažkaip pagalvojau kad kartais labai sunku priprasti prie pasikeitimų gyvenime. T.y atprasti nuo gerų dalykų… kurie tau teikė daug džiaugsmo, ir kažkiek malonumo.
Kartais nesuprantu kodėl nutinka taip ar kitaip, kodėl nėr tam paaiškinimo, ir tiesiog taip nutinka. Bet supratau kad kuo greičiau aš prie jų prisitaikysiu, tuo man lengviau bus žengti tolyn:) Tai tiek naktinių mano pamąstymų.

P.S šiuo metu su draugu žaidžiu Heroes 3 per internetą.. (mm)
Gera prisimint tokį žaidimą ;)

Labanakt!

Ramu ramu ramu… Seniai taip bebuvo.
Jokių minčių, jokių jausmų, jokio streso, jokio skubėjimo, jokio nervinimosi.
Peace.

Sveiki mielieji. Kas gi naujo mano gyvenime? Tarkim, visiškai nieko.
Praeitą savaitę 6ias dienas pabuvau Vokietijoje. Aplankiau porą miestukų. Mini atostogėlės ir vėl atgal į Lietuvą.

O kaip apie dabar?
Visas rugsėjis labai keistas. Po vasaros neturiu nuotaikos, jaučiuos prislėgtas…
Biški prisidirbau, gal mane tas ir nervina. Bet kokiu atveju viskas kyla iš vidaus ir negaliu pasipriešint.

Vat ir dabar, grįžęs po filmo, nesijaučiu itin gerai. Kažkoks pyktis, kažkoks chaosas, kažkas:)

Iš tikro pagalvojau kad man trūksta kai ko. Kai ko kas toli nuo Lietuvos :) Oj būtų smagu pašėlt, ane ?;)

Tikiuos greit praeis rudeninis nuotaikos nebūvimas.
Bet vienas dalykas mane priverčia susimąstyt. Stengiuos kovot su ta bloga nuotaika, bet kartais pagalvoju, kad ir kaip gerai man būtų, turbūt surasčiau dėl ko būt nelabai laimingas. Turbūt toks jau esu.. bet kadangi žmonės keičias, pasistengsiu pakeist ir save…

Kaip man neseniai pasakė, turbūt reikia pakeist požiūri į viską ;)

Tik nežinau ar tai man padėtų.

/* Look after me and look after you, that's something we both forgot to do…*/

Tai va, tingiu aš čia daug rašyt…

Pusę Rugpjūčio praleidau už Lietuvos ribų… Pabuvojau Lenkijoje, Čekijoje, Slovėnijoje, Austrijoje, Italijoje, Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercogovinoje. Praleidau super laiką, neskaitant kelių valandų kada mokiaus perlaikymam ;))

O dabar ta pati bėda.. du egzai,per vieną dieną :) Bus visai linksma.. Ir prie to linksmumo prisideda “nuostabus” oras už lango.. tai yra jau artėjantis rudenėlis :)

Šį kart tiek trumpai..

Sveiki… senokai rašiau, ane ? Taip senokai… Buvo dvi priežastys. Ilgą laiką neturėjau ką parašyt, o po to dingo internetas.

Tad trumpai pabandysiu aprašyt savo pusantro mėnesio gyvenimą…

Birželio 10d įvyko tai ko laukiau labai ilgai. Tarkim taip, išsipildė mini svajonė. Linkin Park koncertas. Kažkas nerealaus. Kadangi nemoku reikšti savo emocijų, tai nežvygausiu į blogą kaip jėga;)

Šį semestrą man kažkas buvo nutikę. Nieko nesimokiau. Pabandžiau tokia taktika pažaist ir per sesiją. Reziumė: du egzaminai neišlaikyti. Nieko, persilaikysiu rudenį… Hope viskas bus gerai.

Paskutinės 1,5 savaitės buvo turbinės. Kanojos, draugai, gera nuotaika, po to draugės sodyba ir vėl gera nuotaika! Ačiū Jums! (žinot kam :P).

O dabar aš vėl namie… Nors ir neilgam, iki pirmadienio vėl dingstu. Bet štai tokie tarpai mane truputuka pakerta (ne namai, o tiesiog kaip viskas yra). Dabar mąstau kodėl taip yra.

Atrodo lyg nelabai kas mane galėtų suprasti. Bet jau priprantu prie tokios būsenos. Ir iš tiesų turbūt tai daro mane stipresniu. Užgrūdina, nors ir sunku. Aš pats sau vienas ir turiu kapstytis. Nors tiesą sakant nežinau kur dėtis. Pradėjau gyvent šia diena (teisingai, gyventi, o nebe plaukt pasroviui). Gyvenu dabar ir nemąstau apie rytojų. Vistiek nieko neturiu…

:)

Tik kodėl manęs niekas neranda?..